Giedraičiai. (Molėtų rajonas.) Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas (XVIII a.) 1985 metais 500 mirties metinių jubiliejaus proga pastatytas koplytstulpis.
Videniškiai
Videniškiai (Molėtų rajonas). Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia (XVII a.). Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas (XVII a.), relikvija. Regulinių atgailos kanauninkų vienuolynas (XVII a.)
Karvys
Karvys (Vilniaus rajonas). Karvio Šv. Juozapo bažnyčia. Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas, Krokuvos paveikslo kartotinis.
Kaunas
Kaunas. Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią puošia naujas vitražas, kuriame vaizduojamas Palaimintasis Mykolas Giedraitis (2023 m.).
Salakas (Zarasų rajonas). Salako Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią puošia vitražas, kuriame vaizduojamas Palaimintasis Mykolas Giedraitis. Vitražų dailininkas Vytautas Švarlis, sukurta 1987-1995 m.
Tverečius
Tverečius (Ignalinos rajonas). Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia. Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas (XVII a.)
Vilnius
Vilnius. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas, Krokuvos paveikslo kartotinis. Saugoma relikvija. Instaliacija – šventųjų procesija.
Šiauliai
Šiauliai. Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvija.
Švenčionėliai (Švenčionių rajonas). Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią puošia Palaimintojo Mykolo Giedraičio vitražas, dalininkas Vytautas Švarlis, sukurta apie 1993 m.
LENKIJA
Krokuva
Krokuva.Šv. Morkaus bažnyčia. Palaimintojo Mykolo Giedraičio kapas, „Giedraičio Madonos“ paveikslas, Giedroycianum koplyčia, paveikslai, skulptūros. Regulinių atgailos kanauninkų vienuolynas, generalinė kapitula.
Krokuva
Krokuva. Dievo kūno bazilika. Paveikslas su Palaimintuoju Mykolu Giedraičiu (XVII a.)
Oksfordas. Oksfordo Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia. Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas, didžiojo paveikslo „Beato Michaelis addorpronobli“ replika, tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Bistryčia. Tiksliai nežinoma, bet manoma, kad XV a. šeštajame dešimtmetyje Mykolas Giedraitis įstojo į Bistryčios atgailos kanauninkų vienuolyną. Atgailos kanauninkai Lietuvoje buvo gana paplitę, jie laikėsi šv. Augustino regulos ir vilkėjo baltą abitą, tad buvo vadinami „baltaisiais augustinais”. Juos į Lietuvą apie 1390 m. pakvietė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila.