Maldos

Palaimintojo Mykolo Giedraičio litanija, po įžangos, pradedama kreipiniais į Mariją, šv. Juozapą ir šv. Augustiną (būtent šv. Augustiną vaizduoja skulptūra ant Videniškių bažnyčios sakyklos stogelio). Po jų, palaimintojo užtarimo šaukiamasi dešimčia skirtingų titulų. Net keturi iš šių titulų yra susiję su liturgija. Taip pat minimas išmintingas palaimintojo kuklumas, šventumas kasdienybėje. Į Mykolą kreipiamasi kaip į paslėptojo gyvenimo Dvasioje vadovą ir Kristaus – nukryžiuotosios Dievo Meilės – išpažinėją.

Antroji litanijos dalis skirta mokinystės maldai. Vienuolikoje kreipinių palaimintasis Mykolas kviečiamas būti užtarėju meldžiant, kad Viešpats mus mokytų giliai pažinti Dievo Žodį, maldingai dalyvauti liturgijoje, trokšti Jo artumo, būti tvirtais tikėjime, išlaikyti negęstančią viltį, mylėti veiklia ir gailestinga meile, džiūgauti tikėjime, būti ištikimais mažuose dalykuose, neprarasti kantrybės kančioje, siekti tikro pamaldumo ir savojo pašaukimo atpažinimo.

Tai – paties Kristaus bruožai, išryškėję palaimintojo gyvenime ir tapę mums liudijimu bei kvietimu taipogi ryžtis siekti vis gilesnio panašumo ir vienybės su Kristumi. Jau šeštą šimtmetį nenutrūkstantis pamaldumas į palaimintąjį Mykolą Giedraitį akivaizdžiai liudija, kad jis – ir mūsų dienų šventasis. Mykolo malda, nuolankumas ir kuklumas tepaskatina kiekvieną atsiverti šventumo siekimo kelionei ir iššūkiui, kad per mus, su mumis ir mumyse Kristus bei Evangelija pasiektų kiekvieną šių dienų žmogų.